Albertas Medzevičius

Albertas Medzevičius (g. 1931 m. rugpjūčio 28 d. Žiežmariai, Trakų apskritis) – Lietuvos veterinarijos gydytojas, agrarinių mokslų daktaras, parazitologas helmintologas, imunologas, genealoginių medžių sudarytojas.

Iki 1946 m. mokėsi Žiežmarų progimnazijoje, 1949 m. baigė Gruzdžių veterinarijos technikumą. 1949 m. Prienų apskrities veterinarinės ligoninės vedėjas. 1954 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.

Iki 1955 m. LVA Fiziologijos katedros asistentas. 1955–1958 m. „Pergalės“ kolūkio (Vilkijos rajonas) pirmininkas. 1958–1961 m. LKP Lazdijų rajono komiteto sekretorius. 1961 m. Lazdijų rajono vyr. veterinarijos gydytojas. 1961–1992 m. dirbo Zoologijos ir parazitologijos institute (nuo 1989 m. Ekologijos institutas): nuo 1964 m. Parazitologijos laboratorijos vadovas, nuo 1970 m. šios laboratorijos imunologinės grupės vadovas, nuo 1985 m. Imunologijos ir genetikos laboratorijos Imunologijos sektoriaus vadovas. 1965 m. veterinarijos mokslų kandidatas. 1967 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Visasąjunginės helmintologų draugijos narys, 1964–1972 m. Lietuvos helmintologų draugijos pirmininkas. 1965–1992 m. tęstinio tematinio leidinio „Acta parasitologica Lituanica“ vykdantysis redaktorius.

Veikla: Moksliniai tyrimai arba Mokslo darbuotojas. Veterinarinės medicinos mokslų daktaras (1965 m., laipsnis nostrifikuotas kaip agrarinių mokslų daktaras 1994 m. kovo 8 d. Lietuvos mokslo tarybos sprendimu Nr. 006777).

Šeima: sūnus Vilius (g. 1966 m.); dukros: Vida Puodžiukienė (1956–2002) ir Edita Dennig (g. 1969 m.). Tėvas: Konstantinas Medzevičius s. Jurgio (1901–1950), motina: Elena Lančinskaitė-Medzevičienė d. Mykolo (1907–1984).

Didžiąją mokslinių darbų dalį sudarė fundamentiniai eksperimentiniai tyrimai aiškinant organizmo atsaką į helmintų mono, super ir reinvazijas, imunologinio persitvarkymo dėsningumus, imuninio atsako valdymą naudojant helmintų antigenus, imunoglobulinus, antilimfocitinius serumus, hormoninius, fermentinius, antihistamininius preparatus, vitaminus, mikroelementus, antibiotikus, šių preparatų antigenines, imunologines, citotoksines, citostatines savybes ir kt.

Taikomųjų darbų srityje parengė kovos ir profilaktikos priemonių su parazitozėmis, patobulino eksperimentinių tyrimų metodikas: sukūrė antigenų gamybos metodą ir invazinės medžiagos kultyvavimo metodiką. Tyrimų rezultatus paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių darbų.

Rengė mokslinius kadrus. Jo vadovaujami aspirantai: V. Kučiukas (1970 m.), A. V. Remeikis (1974 m.), Z. Eimontas (1975 m.), E. Mozalienė (1980 m.), A. Labeckaja (1985 m.) ir kt.

Surinko archyvinę medžiagą, išanalizavo ją, sudarė Medzevičių, Lančinskų, Petrauskų, Rasiukevičių, Ambrizų, Šalkauskų, Paškevičių,Svinskų,Kasciukevičių, Lašinių, Stempožickų,Morkūnų,Racevičių, Bartuševičių, Gonestų, Kuprių, Balnių, Grilevičių ir keliolikos kitų giminių genealoginius medžius.Atskirose šakose išaiškinta nuo 11-os iki 14-kos gentainių kartų (generacijų).Identifikuota apie 1500 tiesioginių gentainių. Taip pat analizavo bei aprašė istorinių epochų ypatumus ir nagrinėjo protėvių nobiliteto (kilmingumo) problemas.

• 1976 m. Garbės ženklo ordinas