Agnė Lukšytė

Agnė Lukšytė-Meiliūnienė (g. 1920 m. spalio 23 d. Subačiaus vienkiemyje prie Subačiaus) – Lietuvos rašytoja.

1931–1939 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1939–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei germanistiką Vilniaus universitete. 1941–1944 m. mokytojavo Gardino lietuvių gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1950 m. atvyko į Australiją. Atlikusi 2 metų darbo prievolę iki 1982 m. dirbo Australijos įstaigose. Gyvena Sidnėjuje.

Kūrybos svarbiausia tema – lietuvių moterų gyvenimas išeivijoje. 1970 m. Australijoje išleido novelių rinkinį „Kalnų velnias“. Dramoje „Kavinė Po kadagiais“ vaizduojamas 1944 m. vasario 13-20 d. didysis Drezdeno bombardavimas. Novelėse atskleidžiamas moterų vidinis pasaulis, vyrauja meilės, ilgesio, nusivylimo motyvai. Romane nagrinėjamos mažame Australijos miestelyje gyvenančių aborigenų ir naujųjų atvykėlių santykių problemos, supažindinama su egzotiška šios šalies aplinka, į kurią po Antrojo pasaulinio karo likimas nubloškė nemaža lietuvių.

• Kalnų velnias, novelės. Belmore, Meiliūnas, 1970 m.
• Kavinė "Po kadagiais", 4 veiksmų drama. Vilnius, Centrinio pašto dėžė 150, 1993 m.
• Baltoji chrizantema, novelės. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m., Standartų spaustuvė, 2006 m. ISBN 5-420-01263-4
• Prošvaistė šešėlyje, romanas. Vilnius, J. Nainys: Visuomenės informavimo priemonių valdyba, 1996-1997 m.

• 1981 m. laikraščio „Dirva“ (Klyvlendas, JAV) premija už novelę „Zefirantės“