Vytautas Indrašius

Vytautas Indrašius (g. 1943 m. rugpjūčio 23 d. Norvaišiuose, Užpalių valsčius, Utenos apskritis) – Lietuvos rašytojas, kraštotyrininkas.

Biografija

1953–1962 m. gyveno motinos Onos Vėbraitės tėviškėje Berniškių kaime, Antalieptės apylinkėje, Zarasų rajone. Mokėsi Purvynės pradinėje ir Antalieptės vidurinėje mokyklose. Pagal profesinį išsilavinimą – inžinierius statybininkas. Nuo 1966 m. gyvena Vilniuje. Dirbo statybinėse organizacijose meistru, darbų vykdytoju, inžinieriumi, skyriaus viršininku.

Savo kraštotyrinę veiklą pradėjo sovietmečiu – entuziastingai rinko ir skelbė spaudoje medžiagą apie lietuvius, po 1917 m. pasilikusius gyventi Sovietų Rusijoje, Spalio revoliucijos ir Pilietinio karo Rusijoje dalyvius iš Lietuvos, apie zarasiečius Didžiojo tėvynės karo dalyvius. Dirbdamas sovietinės armijos archyve išaiškino 365 pavardes sovietinių karių, žuvusių 1944 m. liepos mėn. Antalieptės apylinkėje, vėliau perlaidotų Antalieptės miestelio centre. Įvairių paieškų medžiagą sutalpino į aštuonis nuotraukomis iliustruotus kraštotyros darbus, kurie parodose pelnė diplomus, garbės raštus, pinigines premijas.

2002–2015 m. buvo enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ redkolegijos narys ir vienas iš autorių. Spaudoje paskelbė apie 400 publikacijų, išleido 17 kraštotyrinių - istorinių knygų apie Zarasų ir Utenos kraštus ir žmones. Apdovanotas dviem vyriausybiniais apdovanojimais, Kultūros (2003 m.) ir Krašto apsaugos (2009 m.) ministerijų padėkos raštais, Tėvynės pažinimo draugijos diplomu „Uoliausiam istorinės atminties žadintojui“ (2011 m.). Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos fondo literatūrine premija (2012 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo III laipsnio medaliu (2015 m.). Už Antalieptės krašto ir viso Zarasų rajono garsinimą 2015 m. spalio 3 d. apdovanotas Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus Padėkos raštu. Kanauninko St. Krumpliausko 2017 08 06 Padėka visų Antalieptės parapijiečių vardu. 2018 m. gegužės 16 d. apdovanotas KAM medaliu "Už nuopelnus".

Nuo 1995 m. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, nuo 1998 m. iki 2014 m. kovo 1 d. šios sąjungos pirmininko pavaduotojas, LNRS Vilniaus skyriaus pirmininkas (su pertrauka 2006–2010 m.).

Antalieptės kraštas

Knyga „Antalieptės kraštas“ – trilogija apie Antalieptę. Monografijoje, sudarytoje iš 3 dalių (apimtis 1665 puslapiai), aprašyta Antalieptės valsčiaus 102 kaimų ir Antalieptės miestelio istorijos, įamžinta daugybė pavardžių (nuo paprasto artojo iki iškilaus mokslininko), aprašyti gyventojų likimai. Vytautas Indrašius daugiau nei 10 metų vaikščiojo po buvusio Antalieptės valsčiaus 102 kaimus, ieškojo ir kalbino vietos gyventojus, ypač senolius. Surinkęs gyventojų pasakojimus apie Antalieptės valsčiaus kaimus ir Antalieptės miestelį, senovines nuotraukas bei dokumentus, tyrinėjo tūkstančius puslapių archyvinių bylų, tikrino gyventojų pasakojimus su archyvinėse bylose esančiais dokumentais. Be to, Lietuvos ir Lenkijos archyvuose surado nemažai Antalieptės valsčiuje buvusių dvarų (pvz., Balčių, Velaikių,Vasaknų dvaro) nuotraukų ir brėžinių, kuriuos jis perdavė šiuo metu dvarus atstatantiems savininkams. Trilogijos trečioje dalyje yra kitų autorių vertingi straipsniai, kaip antai Mildos Zavadskaitės "Antalieptės apylinkių žemės gelmių sandara", Jono Nemanio "Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas", Ričardo Čepo "Antalieptės vidurinė mokykla 1924 - 1935 m.", Vinco Kibirkščio "Žemės ūkio mokykla ir technikumas" ir "Inž. Algimantas Žilėnas", Antano Tautvydo "Antalieptės hidroelektrinė". Knygoje yra daug kitos istorinės-memuarinės, pažintinės medžiagos. Leidinys gana gausiai iliustruotas senovinėmis etnografinėmis ir kitokia tematika (švietimo, kultūros ir pan.), įvairiomis nuotraukomis bei dokumentais.

INDRAJOS MOTINĖLĖS VAIKAI

Knyga apie gyventojus turinčius Indrašių pavardę. Autoriui archyvuose ir bažnyčių metrikose pavyko atkurti, kad pirmieji gyventojai su tokia pavarde apie 1650 m. apsigyveno Rameikių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Iš čia paplito po aplinkinius kaimus, vėliau pasklido po Jūžintų, Kamajų, Kriaunų parapijas, dar vėliau keletas vyrų apsigyveno Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Paties autoriaus tėvonija yra Antakalnių kaimas (10 km. į šiaurę nuo Užpalių), čia pirmieji Indrašiai įsikūrė 1780 m.

Carinė valdžia slopindama 1863 m, sukilimą, iš Rameikių kaimo į Saratovo gubernijos stepes ištrėmė valakinį ūkininką Dominyką Indrašių su žmona Liudgarda ir 5 vaikais. Kartu su kitais tremtiniais užpalėnais jie kūrėsi ir gyveno Čiornaja Padinos (juodasis slėnis) kaime. Čia cariniai valdininkai jų pavardę iškraipė, - tapo Andrašiais. 1922 m. dvi šeimos tokiomis pavardėmis grįžo į Lietuvą ir atgavo kolonistų užimtą senelių ūkį Rameikių kaime.

Knyga iliustruota 480 nuotraukomis iš aprašomų asmenų šeimų albumų.

Knygos užsklandoje autorius rašo; "Kiekvienam skaudus praradimas, bet žmogus miršta ne tuomet, kai jį nulydime į kapus, o tuomet kai jį pamirštame. Ir šioje knygoje rasite pamirštųjų vardus, kurie dar kartą, gal per sapnus, pašauks Jus aplankyti kaimo kapelius, kuriuose be kryželių, be kauburėlių ilsisi Jūsų giminės pradininkai. Tad tebūnie ši knyga vedliu į praeitį, į kapelius, į buvusias sodybas, kuriose galėsite, anot poeto: "Pažiūrėt pro nebesamą langą į tą sodą kurio nebėra, į takelį, kuris nusirango per negrįžtančias mūsų dienas..."

IŠGINTI Į UŽMARŠTĮ

Knyga apie 1863 metų sukilimo tremtinius - valstiečius nuo Užpalių (Utenos apskritis) ir Dusetų (Zarasų apskritis). Generalgubernatoriaus M. Muravjovo "Koriko" paliepimu už paramą Povilo Červinskio ir Kazimiero Lukošiūno būrių sukilėliams į Samaros gubernijos stepes, už Volgos, ištrėmė 59 užpaliečių ir 26 dusetiečių šeimas, kurie kūrėsi Čiornaja Padinoje ir Talovkoje. Knygoje pateikiami tremtinių sąrašai, jų ūkinis, tautinis ir kultūrinis gyvenimas atsidūrus toli nuo gimtinės, kalbos, papročių ir lietuvybės išsaugojimas. Rašoma apie tremtinių vargus sovietų valdžios sukelto badmečio 1921 - 1922 metais Pavolgyje, apie Lietuvos respublikos pagalbą maisto produktais, apie tremtinių vaikų ir anūkų sugrįžimą į Lietuvą 1922 metais, jų pastangas atgaunant rusų kolonistų užimtas valdas ir tolimesnį gyvenimą Lietuvoje. Taip apžvelgiama aprašomų šeimų 150 - ties metų genealogija. Keturios kartos jau ilsisi kapeliuose, tačiau tremtinių ainiai išsaugojo ir rašytinius, ir iš lūpų į lūpas perduodamus atsiminimus, išsaugojo retas nuotraukas, tarsi laukdami tos dienos, kai brangiausios giminių relikvijos būtų sudėliotos į knygą "Išginti į užmarštį".

Knyga iliustruota 385 nuotraukomis, kurių dalis iš lietuvių tremtinių gyvenimo Čiornaja Padinos ir Talovkos kaimuose.

TARP PAŠČIO IR VAZAJO EŽERŲ

Kiekvienas mylime gimtąjį kraštą, bet prisipažinkime, ar visi jį pažįstame. Šioje knygoje aprašyti penki kaimai: Levizarai, Traidžiūnai, Kupriai, Mažionys ir Paškonys, išsidėstę tarp Paščio ir Vazajo ežerų, pusiaukelėje tarp Užpalių ir Jūžintų (Utenos rajonas). Knygoje - minėtų kaimų ir gyventojų istorijos, su jų vargais, džiaugsmais, karais ir praradimais. Kaimai - vertingas etnografinis ir istorinis vienetas. Čia vienas šalia kito gyveno vaikai ir gyvūnėliai, tikrovė ir mitologija, džiaugsmas ir skausmas. Netgi išėję į amžinybę ilsėjosi šalia vienas kito gimtojo kaimo kapeliuose.Tai ar galima kaimo neaukštinti, neieškoti giliai praeityje tūnančių slėpinių, nestatyti jiems paminklų? Mes negyvename visais amžiais. Trumpame žmogaus gyvenime daug ko neišgirstame, o jei ir išgirstame, neišgalime palikti ateinančioms kartoms. Kiek čia slypi likimų ir legendų, kas visa tai suras ir sudėlios į knygą, kurią saugotų vaikai ir anūkai garbingiausioje vietoje? Ar galima rasti paslaptingą dvasią, kuri per rugio želmenis iš žemės į gyvuosius supiltų dingusių kaimų ir gyventojų metraštį?

Ši knyga tiems, kurie neužmiršo tėvų ir senelių pastogės, retkarčiais ateina į buvusias sodybvietes ir trokšta "pažiūrėt pro nebesamus langus, ir į sodą kurio nebėra, rasti taką, kuris nusirangė į negrįžtančias mūsų dienas..." Skaitytojams pasiseks tai padaryti, nes knyga puošni, iliustruota 347 nuotraukomis.

Bibliografija

• Pauliaus Širvio karas ir pokaris,-Tautotyros metraštis III tomas, 2013, psl. 69 -80 *
• 1863 m. sukilimo tremtiniai Kazickai, – Tautotyros metraštis IV tomas, 2014, psl. 69 -84,
• "Maištingasis menininkas Antanas Pūslys (1910 - 1982)" - Tautotyros metraštis V tomas, 2014. psl. 136 - 148.
• Išginti į užmarštį (1863 m. sukilimo tremtiniai nuo Dusetų ir Užpalių) VIlnius; LNR sąjunga, 2015 - 430 p; iliustr - ISBN 978-9986-940 - 82 -1
• Gutaučių piliakalnio papėdėje (Drūsenų ir Gutaučių kaimų aprašymai), Utena, Indros leidykla, 2017 - 260 psl, su nuotraukomis - ISBN 978-609-455-362-2
• "Užpalių respublika" 1905 metais ir jos vadovas Pranas Sagadinas. Tautotyros metraštis VI tomas, 2016, psl. 71 - 83.
• Antalieptės mokyklai 150 metų. Tautotyros metraštis, VI tomas, 2016, psl. 104 - 128
• Zabičiūnų kaimo Nevadničėnai (apybraiža), žurnalas "Indraja" (Utena) 2017 m. Nr. 3
• Pulkininko leitenanto Prano Gladučio tarnybos keliais "Indraja" (Utena) 2017 m. Nr. 4
• Pedagogo Vytauto Mieželio žydėjimas Utenos krašte "Indraja" 2018 m. Nr, 2
• Vardą rašysim ant laiko delnų (LNR sąjungos sąvadas), 2018, psl. 143 - 145
• Tarp Paščio ir Vazajo ežerų", Utenos spaustuvė, 2019, 268 psl. su iliustracijomis - ISBN 978-9955-35-233- 5

Nuorodos

• Vytautui Indrašiui – 70. Bibliografija