Petras Sližys

Petras Sližys (1871 m. birželio 16 d. Kurkliuose, Ukmergės apskr. – 1961 m. balandžio 16 d. Vilniuje) – vargonininkas ir chorvedys.

Biografija

Pas Kavarsko vargonininką S. Puodžiūną išmokęs vargonuoti, 1897 P. Sližys pradėjo savarankiškai vargonininkauti ir vadovauti chorams. 1912 baigė J. Naujalio trijų mėnesių vargonininkų kursus Kaune. Iš pradžių vargonininkavo Taujėnuose (Ukmergės r.), paskui Traupyje (Anykščių r.), o 1934–1948 Viešintose (Anykščių r.). Vėliau iki mirties gyveno Vilniuje. P. Sližio parengti chorai giedodavo bažnyčiose, dalyvaudavo šaulių ir pavasarininkų kultūrinėje veikloje, atlikdavo sudėtingesnes mišias J. Naujalio „Missa in honorem St. Leonardi“, F. X. Witto „Mišias Pranciškaus Ksavero garbei"), giesmes ir dainas. Traupio Šv. Onos bažnyčios choras, vadovaujamas P. Sližio, dalyvavo 1924, 1928 ir 1930 visos Lietuvos dainų šventėse Kaune. 1928 vargonininkas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.

Petras Sližys išaugino ir į mokslus išleido visus šešis savo vaikus, iš kurių Pranas, Stasys ir Bronius tapo muzikais – vargonininkais ir chorvedžiais.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.