Jurgis Ožeraitis

Jurgis Ožeraitis (slapyvardžiai Ūsas, Mažeika, 1911 m. sausio 21 d. Pabališkių k., Ašmintos vls., Marijampolės aps. – 1947 m. rugpjūčio 5 d., Buchta Vanino lageryje, Sovetskaja Gavanės raj., Chabarovsko kr., Rusija) – Lietuvos karininkas, tarnautojas, partizanas, vienas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kūrėjų, pirmasis rinktinės vadas.

Biografija

Gimė daugiavaikėje šeimoje, kurioje augo 9 vaikai. Baigęs technikos mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1938 m. paskirtas jaunesniuoju leitenantu į 2-ąjį artilerijos pulką Raseiniuose. Nuo 1940 m. – leitenantas. Prasidėjus 1941 m. birželio 22 d. karui, pasitraukė iš Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso (taip vadinosi 1940 m. reorganizuota Lietuvos kariuomenė), įstojo į savisaugos dalinį Vilniuje, o 1941 m. rudenį su šeima persikėlė gyventi į žmonos Felicijos Petronaitytės-Ožeraitienės tėviškę Kretingą, apsigyveno uošvio V. Petronaičio ūkyje Ankštakių (Senkų) kaime (Kretingos vls., Kretingos aps.) 1941-1944 m. dirbo Kretingos draudimo inspekcijoje buhalteriu.

1943 m. kovo mėn. paskirtas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kretingos apylinkės štabo viršininku, 1944 m. gegužės mėn. – štabo ryšininku. 1944 m. liepos mėn. su bendražygiais išvadavo Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinius.

Po karo gyveno legaliai, tačiau toliau dalyvavo pogrindinėje LLA organizacijos veikloje, 1945 m. pradžioje paskirtas Kretingos apskrityje formuojamos Kretingos (Lapės)-Kardų (Kardo) rinktinės vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos slapyvardžiu. Enkavedistams organizaciją susekus ir 1946 m. vasario 16 d. atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko pro II aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose. 1946 m. kovo 25 d. slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą ir buvo suimtas. Išvežtas į NKVD Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į Klaipėdos kalėjimą, žiauriai kankintas. Karo tribunolas Klaipėdoje 1946 m. rugsėjo 18 d. jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Išvežtas į lagerį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Vanino įlankoje, kur mirė iš bado.

2001 m. spalio 8 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas, 2002 m. kovo 14 d. suteiktas majoro laipsnis, 2002 m. gegužės 10 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Šaltiniai

• Stalinietis (Kretinga) – 1960 m. gruodžio 14
• Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 24, 86
• Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966 m. liepos 14, 16, 19. – Nr. 80-82
• Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 4, 10-12, 15-16
• Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė (sudarė Algimantas Liekis). – Vilnius, 1993. – P. 169
• Danutė Dunauskaitė. Kovojęs už Lietuvos laisvę. – Švyturys – 1997 m. rugpjūčio 23. – Nr. 67. – P. 4-5
• Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947 (K-S). – Vilnius, 2002.- T. 2. – P. 659

Nuorodos

• Kretingos personalijų žodynas. - Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. – www.kretvb – 2006
• Vytautas Jurevičius. Atlikęs pareigą Tėvynei. – www.kolyma.lt – 2007
• Irena Šeškevičienė. Laisvė ir meilė gimtinei – širdimi sušildyti žodžiai. – Pajūrio naujienos – 2009 m. birželio 12