Eugen Kalkschmidt

Eugen Kalkšmidt (1874 m. gruodžio 10 d. Budelkiemyje, Vokietijos imperija – 1962 m. vasario 1 d. Miunchene, Vakarų Vokietija) – rašytojas, redaktorius, meno istorikas, aktorius.

Biografija

Gimė 1874 m. gruodžio 10 d. Budelkiemyje. Mokėsi Klaipėdos vidurinėje mokykloje, vėliau mokėsi Tilžės gimnazijoje. Baigęs mokslus išvyko uždarbiauti į Berlyną, tačiau grįžo į Įsrutį, kur dirbo spausdinimo įmonėje, vėliau vėl dirbo Tilžėje. 1892 m. išvyko dirbti į Šmalkaldeną, Tiuringijoje, buvo paimtas į karinę tarnybą Miunchene, o 1894 m. išvyko į Hamburgą, kur pradėjo vaidinti teatre. 1896 m. pradėjo vaidinti Drezdeno teatre, kur vienerius metus studijavo dramos studijas. 1898 m. vaidino Leipcigo teatre, kur susipažino su dramaturgu Frank Wedekind. Pradėjo domėtis literatūra ir estetika. Rašė straipsnius į įvairius laikraščius estetinės architektūros ir interjero tematika. 1905 m. vedė dailininkę Olga Therese Batsch (1876–1959). 1906 m. išleido pirmąją knygą Großstadtgedanken. Sammlung von Anregungen aus der ästhetischen Praxis. 1912-1923 m. dirbo Miuncheno meno žurnalo Jugend redaktoriumi, rašė straipsnius literatūros, fotografijos ir muzikos tematika. I pasaulinio karo metu kovojo fronte, buvo apdovanotas. Po karo rašė knygas apie meno ir Vokietijos istoriją. Mirė 1962 m. vasario 1 d. Miunchene.

Darbai

• Großstadtgedanken. Studien und Ratschläge aus der ästhetischen Praxis. München 1906.
• Deutsche Freiheit und deutscher Witz. Hamburg 1928.
• Deutsche Sendung im Ostland. Köln 1936.
• Preußische Profile. Hamburg 1940.
• Moritz von Schwind. Der Mann und das Werk. München 1943.
• Von Memelland bis München. Erinnerungen. Hamburg 1948.
• Carl Spitzweg und seine Welt. München 1945.
• Biedermeiers Glück und Ende. München 1957.

Nuorodos

• Literatūra susijusi su Eugen Kalkschmidt (vok.)

Literatūra

• Eugen Kalkschmidt: Von Memelland bis München. Erinnerungen. Stromverlag, Hamburg-Bergedorf 1948